Prie interneto prijungto kompiuterio adresas, sudarytas iš skaičių, vienareikšmiškai identifikuojantis kompiuterį internete.

Adresą apibrėžia IP protokolas. Dabar daugiausia naudojama ketvirtoji šio protokolo versija IPv4, pagal kurią adresą sudaro 4 oktetai (baitai), užrašomi keturiais dešimtainiais skaičiais, skiriamais taškais, pavyzdžiui,

193.219.50.12

Adresas skiriamas į dvi dalis: pirmoji dalis (pradžia) nurodo tinklą, antroji (pabaiga) – kompiuterį tame tinkle. Kurioje vietoje adresas perskiriamas, nustatoma pagal adreso klasę, o klasė – pagal pirmąjį adreso oktetą.

Klasė	Pirmasis oktetas	Tinklas	Kompiuteris
A	1–126	x.0.0.0	0.x.x.x
B	128–191	x.x.0.0	0.0.x.x
C	192–223	x.x.x.0	0.0.0.x

Pavyzdžiui, adreso 125.200.222.202 pirmoji dalis 125 identifikuoja tinklą, antroji dalis 200.222.202 – kompiuterį tame tinkle.

Jeigu tinklas turi potinklių, tai jiems adreso dalis išskiriama potinklio kauke.

Kompiuteriai gali turėti nuolatinį arba laikiną adresą, gaunamą vienam ryšio seansui (žr. telefoninis kompiuterio adresas).

Skaitinis kompiuterio adresas yra kompiuterinis adresas, kurį sunku įsiminti. Praktiškai naudojami lengviau skaitomi ir įsimenami simboliniai adresai (vardai). Atitikimą tarp simbolinių (kuriuos iš tikrųjų matome ir siunčiame naršydami po internetą) ir skaitinių (kuriais iš tiesų operuoja interneto programos) adresų nustato interneto sričių vardų serveris.